Lietuvoje vis labiau populiarėja grindinio šildymo sistemos. Prieš keletą metų naujai statomuose namuose grindinio šildymo sistemos jau buvo montuojamos, bet joms teko smarkiai konkuruoti su radiatoriniu šildymu. Tačiau dabar galima drąsiai sakyti, kad grindinis šildymas yra viena pagrindinių šildymo sistemų ir šiai dienai ši sistema montuojama apie 80% naujai statomų namų.
Patalpose įrengus grindinį šildymą pasiekiamos labai geros komforto sąlygos – prie grindų temperatūra aukštesnė, o galvos lygyje žemesnė.
Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas vandeniu.
Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras, kildamas nuo grindų paviršiaus, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta. Dėl to patalpoje gaunamas nedidelis temperatūrų perkrytis pagal patalpos aukštį, kuris beveik atitinka teorinę laus temperatūrinio komforto sąvoką.
Paminėtas temperatūrų pasiskirstymas patalpoje pasiekiamas, kai teisingai atlikti šiluminiai-techniniai skaičiavimai ir grindinio šildymo projektas, o darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų ir darbų vykdymo technologijos.